Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Tylliįstęšur hjį Rio Tinto Alcan

Fariš hefur fé betra eša "good riddance" er stundum sagt. 

Mķn vegna męti jafna viš jöršu įlveriš ķ Straumsvķk, ekki er žaš umhverfisprżši svo mikiš er vķst.

Enginn žarf aš reyna aš segja manni aš reksturinn standi og falli meš žvķ hvort 32 allra lęgst launušustu starfsmennirnir af 450 starfs­mönn­um, fari į verktakasamning ķ staš launžegakjara.

Įlverš ķ heiminum hefur lękkaš. Lengi hefur veriš reynt aš fį samžykki ķbśanna fyrir stękkun įlversins ķ Straumsvķk žar sem žaš žykir óhentug stęrš sem rekstrareining į teikniborši įlvera Rio Tinto Alcan. Žaš samžykki fęst ekki ķ ķbśakosningum.

Nś eru menn aš nota yfirvofandi verkfall sem tylliįstęšu til aš knżja į um endurskošun samnings um raforkuverš, samt ku fyrirtękiš ekki borga skatta hér į Ķslandi.

Vonandi standa stjórnvöld ķ lappirnar gagnvart žessum įlrisa.

 

 

Alltaf eru minnst tvęr hlišar į hverjum peningi:

Nżta mętti svęšiš ķ Straumsvķk į nįttśrvęnni og skemmtilegri hįtt en nś er gert. Žaš er skortur į vinnuafli į Ķslandi. Rętt er um aš flytja žurfi inn til landsins ca 5 žśs. manns til starfa hér. Starfsmenn įlversins yršu žvķ varla mjög lengi ķ vandręšum meš aš finna sér ašra vinnu.

Vel mętti breyta svęšinu ķ ašstęšur til lśxusdvalar erlendra gesta. Reykjanes Geopark er nżveriš kominn į lista hjį UNESCO. Sjóböš eru ķ tķsku. Śtsżni er fallegt til hafs. Hafgolan er fersk og ómenguš. Stutt er ķ fyrirtaks golfvöll annarsvegar og įhugaverša og ósnerta nįttśru Reykjaness hinsvegar. Ein besta stórskipahöfn landsins er viš įlveriš, tilvalin fyrir skemmtiferšaskip, bein leiš inn ķ ęvintżraheim Reykjaness. Einnig er stutt til höfušborgarsvęšisins, meš öllu žvķ śrvali veitingahśsa sem völ er į, žökk sé vaxandi feršažjónustu.  :) 


mbl.is „Įkaflega sérstakt“ ef įlveriš lokar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žegar bošiš er til veislu

Ķ fréttum er žaš helst aš Ķslendingar eru nżbśnir aš uppgötva aš śtlendir feršamenn hafa sömu lķkamlegu žarfir og innfęddir, žeir žurfa aš hafa hęgšir og žvaglįt daglega, sumir jafnvel oft į dag.

 

Eftir aš hafa kappkostaš žess ķ įratugi aš fį erlenda feršamenn til landsins meš öllum tiltękum rįšum, kemur ķ ljós aš gleymst hefur aš gera rįš fyrir žessari litlu grunnžörf.

Innfęddir eru kampakįtir meš žau nżju störf sem skapast vegna žessara erlendu gesta og allar žęr stórauknu tekjur sem žeim fylgja og fita rķkissjóš hraustlega svo um munar.

Mörgum žykir žó ekki til greina koma aš eyša örlitlu broti af žessum auknu tekjum til aš byggja upp innviši, aš taka sómasamlega į móti gestunum (salerni, göngustķga, bķlastęši).

 


Nįttśran getur ekki bešiš

Nįttśran getur ekki bešiš

 

Nįttśran getur ekki bešiš.

Fyrir liggur aš feršažjónustan er sś atvinnugrein sem er ķ mestum vexti ķ samfélaginu.  Kannanir mešal gesta sem heimsękja landiš,  sżna aš nįttśran er ótvķrętt helsta ašdrįttarafliš. 

Žörf er fyrir opinbera stefnumótun og langtķmaįętlun ķ greininni. Viš sem samfélag  žurfum aš leggja af mörkum, til aš hafa įhrif į žróun žessara mįla. Mestu skiptir aš žróunin verši ķ sįtt viš nįttśruna okkar. 

Feršažjónustan į inni fyrir śtgjöldum 

Žęr nįttśruperlur sem mest į męšir, eru ķ raun ekki margar. Setjum višhald og verndun žeirra į fjįrlög.  

Feršažjónustan "į inni" fyrir žeim śtgjöldum śr rķkissjóši. Žannig sleppa allir viš žann hvimleiša hįtt, aš settir verši upp rukkunarskśrar śt um hvippinn og hvappinn.

Feršažjónustan er oršin afgerandi, langstęrsta gjaldeyrisskapandi atvinnugreinin hér į landi. Tekjur ķslenskra fyrirtękja af erlendum feršamönnum nįmu ķ fyrra rśmlega 300 milljöršum, tępri milljón į hvern Ķslending og voru rśmlega fjóršungi meiri en tekjur af sjįvarśtvegi. Tekjur af ķslenskum feršamönnum eru hér ekki teknar meš ķ reikninginn. Feršamönnum er jafnt og žétt aš fjölga um allan heim, sér ķ lagi ķ Noršur-Evrópu.  

Rķkiš, ž.e. viš, höfum skyldur ķ žessum efnum, viš nįttśruna og komandi kynslóšir.
Tekjustofninn er til stašar og hann er sannarlega stór. Greinin er atvinnuskapandi fyrir mikinn fjölda fólks og žaš er hagkvęmt fyrir samfélagiš. Um helmingur allra nżrra starfa sem skapast hafa ķ landinu frį įrinu 2010 eru ķ feršažjónustu. Til aš setja stęršargrįšuna ķ samhengi, er žessi helmingur sem telur um 4600 störf, nokkru fleiri en allir ķbśar Seltjarnarness aš börnum meštöldum.

Öll vitum viš aš launžegar žessa lands borga skattana sķna, enginn kemst upp meš annaš. Skattžrep tvö hefst viš 290 žśsund króna mįnašarlaun og tekjuskattsprósentan er 37.3%. Hlišartekjur rķkins af feršažjónustu eru žannig mjög miklar. Fleira mętti upp telja ķ žeim efnum. Hvort tekjur rķkisins ęttu aš vera meiri, mį lengi velta fyrir sér. Leiširnar eru margar og mismunandi, sem hęgt vęri aš fara.

Hęttum aš karpa um leišir 

Umhverfisįhrif feršažjónustunnar žarf aš skoša sem umhverfismįl, en ekki bara sem feršamįl. 

Nįttśran getur ekki bešiš, į mešan fólk karpar um leišir.
Nefnd eru komugjöld, gistinįttagjöld, nįttśrupassi og hver bendir į annan ķ umręšunni. 

Ef viš skošum žetta ķ stęrra samhengi og tökum dęmi śr öšrum atvinnugreinum, s.s. sjįvarśtvegi og landbśnaši, žį er rķkiš aš leggja žeim atvinnuvegum til bżsna mikiš fé. Ķ feršažjónustunni er žaš hins vegar alls ekki svo. Įlišnašurinn er žrišji stęrsti atvinnuvegurinn ķ landinu. Žar ku ekki greiddir skattar, heldur hagnašur fluttur śr landi meš gerviskuldsetningu og rįšamenn standa rįšalausir.

Opinberar tölur sżna aš enginn atvinnuvegur ķ landinu hefur haft jafn lķtiš rannsóknarfé og feršažjónustan. Viš/skattgreišendur berum kostnašinn af rannsóknum fyrir sjįvarśtveginn, žaš eru ekki bara eigendur sjįvarśtvegsfyrirtękjanna sem borga žęr og žaš sama į viš um rannsóknir ķ landbśnaši. Styrkjakerfi  landbśnašarins kostar okkur lķka skildinginn. Viš/skattgreišendur berum kostnašinn af rekstri rįšherraembętta, rįšuneytum og öšrum tilheyrandi stofnunum fyrir sjįvarśtveg og landbśnaš. Umhverfisrįšuneyti var hins vegar lagt nišur og rįšuneyti feršažjónustu hefur aldrei veriš til.

Viš sem samfélag žurfum aš gera rįšstafanir ķ žessum efnum, višurkenna ķ verki aš viš öll berum įbyrgš į nįttśrunni okkar. Nęsta verkefni vęri, aš koma į sanngjarnari skiptingu milli atvinnuvega, śr tekjustofnum rķkissjóšs. 

 

Greinin var įšur birt ķ Morgunblašinu 12.mars 2015

 

.


Setjum perlur į fjįrlög

Setjum višhald og verndun vinsęlustu feršamannastašanna į fjįrlög.

Feršažjónustan "į inni" fyrir žeim śtgjöldum śr rķkissjóši. Žannig sleppa allir viš žann hvimleiša hįtt aš settir verši upp rukkunarskśrar śt um hvippinn og hvappinn.

Feršažjónustan er oršin langstęrsta gjaldeyrisskapandi atvinnugreinin hér į landi. Tekjur ķslenskra fyrirtękja af erlendum feršamönnum nįmu ķ fyrra rśmlega 300 milljöršum, tępri milljón į hvern Ķslending og voru rśmlega fjóršungi meiri en tekjur af sjįvarśtvegi. Tekjur af ķslenskum feršamönnum eru hér ekki teknar meš ķ reikninginn. Įriš 2015 er gert rįš fyrir aš žessi tala fari ķ rśma 340 milljarša. Feršamönnum er alltaf aš fjölga um allan heim, sér ķ lagi ķ Noršur-Evrópu.  

Umhverfisįhrif feršažjónustunnar žarf aš skoša sem umhverfismįl en ekki bara sem feršamįl.

Rķkiš, ž.e. viš, höfum skyldur viš nįttśruna og komandi kynslóšir. Viš žurfum aš leggja af mörkum til aš hafa įhrif į žróun žessara mįla. 

Tekjustofninn er til stašar og hann er sannarlega stór. Greinin er atvinnuskapandi fyrir gķfurlegan fjölda fólks og žaš er hagkvęmt fyrir samfélagiš. Öll vitum viš aš launžegar žessa lands borga skattana sķna, enginn kemst upp meš annaš. Skattžrep tvö hefst viš 290 žśs króna mįnašarlaun og tekjuskattur er 37.3%. Hlišartekjur rķkissjóšs af feršažjónustu eru žannig mjög miklar. Fleira mętti upp telja ķ žeim efnum. Hvort tekjur rķkisins ęttu aš vera meiri mį lengi velta fyrir sér. Leiširnar eru margar og mismunandi, sem hęgt vęri aš fara.

Nįttśran getur ekki bešiš į mešan fólk karpar um leišir.

Nefnd eru komugjöld, gistinįttagjöld, nįttśrupassi og hver bendir į annan ķ umręšunni. 

Ef viš skošum žetta ķ stęrra samhengi og tökum dęmi śr öšrum atvinnugreinum, s.s. sjįvarśtvegi og landbśnaši, žį er rķkiš aš leggja žeim atvinnuvegum til bżsna-bżsna! mikiš fé. Ķ feršažjónustunni er žaš hins vegar alls ekki svo. Įlišnašurinn er žrišji stęrsti atvinnuvegurinn ķ landinu og ekki er žar veriš aš greiša skatta. Hagnašur er fluttur śr landi meš gerviskuldsetningu og rįšamenn eru rįšalausir.

Opinberar tölur sżna aš enginn atvinnuvegur ķ landinu fęr jafn lķtiš rannsóknarfé og feršažjónustan. Svo berum viš/skattgreišendur kostnašinn af rekstri Hafró fyrir sjįvarśtveginn, žaš eru ekki bara eigendur sjįvarśtvegsfyrirtękjanna sem borga žęr rannsóknir og rannsóknum ķ landbśnaši sömuleišis. Styrkjakerfiš ķ landbśnaši kostar okkur lķka skildinginn. Viš/skattgreišendur berum lķka kostnašinn af rekstri rįšherraembętta, öšrum tilheyrandi stofnunum, rįšuneytum fyrir sjįvarśtveg og landbśnaš. Umhverfisrįšuneyti var hins vegar lagt nišur og rįšuneyti feršažjónustu hefur aldrei veriš til.

 

Žęr nįttśruperlur sem mest męšir į eru ķ raun ekki margar. Gott fyrsta skref strax ķ nśinu, vęri aš setja višhald og verndun žeirra į fjįrlög. Žannig višurkennum viš sem samfélag aš viš sjįlf berum įbyrgš į nįttśrunni okkar.

Žannig getur rķkiš haft įhrif į žróun mįla til framtķšar.

Nęsta verkefni vęri svo aš koma į sanngjarnari skiptingu milli atvinnuvega śr tekjustofnum rķkiskassans.

 

 

_sland.jpg

 

.


Framtķšarsżn eša skammtķmaokur?

Hvers vegna er ein helsta nįttśruperla okkar Ķslendinga ekki frišlżst?

Fjįrmįlarįšuneytiš fer meš eignarhlut rķkisins į Geysissvęšinu. Rķkiš į um 23 žśsund fermetra ķ „hjarta hverasvęšisins“ viš Geysi. Žetta svęši er aš fullu og öllu ķ eigu rķkisins og er ekki hluti af eignum Landeigendafélags Geysis ehf.

Innan žessa svęšis eru flestar žęr nįttśruperlur sem gefa svęšinu gildi og ašdrįttarafl, s.s. Geysir, Strokkur og Blesi.

Ķsland ķ dag

 

Geysissvęšiš er ekki frišlżst. Vistkerfi svęšisins er mjög viškvęmt. Jaršvegur er vķša blautur og traškast aušveldlega śt. Hverahrśšur skemmist aušveldlega žegar gengiš er į žvķ. Gróšur er sérstaklega viškvęmur į svęšinu og landiš aušrofiš. Svęšiš er lķtiš og ekki aušvelt aš dreifa feršamönnum um žaš.

Į vef Umhverfisstofnunar segir aš frišlönd séu landsvęši sem mikilvęgt er aš varšveita vegna landslags, gróšurfars eša dżralķfs. Žar segir aš žrjįtķu og įtta svęši į landinu séu nś lżst frišlönd. Geysir er ekki  heldur į lista stofnunarinnar yfir nįttśruvętti, en į heimasķšu hennar segir aš nįttśruvętti séu sérstęšar nįttśrumyndanir og eru hverir nefndir žeirra į mešal.

 

Rótgróin įkvęši 

Įkvęši um frjįlsa för almennings um Ķsland er rótgróin. Skżrar heimildir žarf fyrir takmörkunum į umferš um land.

Nś stendur til hjį félagi sumra landeigenda į Geysissvęšinu, aš hefja gjaldtöku į morgun 10.mars. 

Landeigendafélag Geysis ehf. getur ekki įkvešiš einhliša aš hefja gjaldtöku aš Geysissvęšinu. Žegar bjóša skal žjónustu, žarf fyrst aš byggja upp žjónustuna og sķšan aš veršleggja hana. Ekkert hefur veriš gert žarna, ekkert er fyrirhugaš nema óljóst tal, engin framtķšarsżn hefur veriš kynnt. Gjaldtaka į ekki aš geta hafist į svęšinu nema samstaša sé um hana. Įkveši einhver aš fara inn į Geysissvęšiš, įn žess aš greiša gjald, er engin heimild til aš refsa viškomandi, s.s. meš žvķ aš greiša sekt. Žaš vęri žvķ refislaust aš neita aš borga.

Žótt Geysissvęšiš sé ekki frišlżst, var Nįttśruverndarrįši į sķnum tķma falin umsjón meš svęšinu. Umhverfisstofnun tók viš hlutverki Nįttśruverndarrįšs og er žvķ rekstrarašili aš Geysissvęšinu skv. nattśruverndarlögum. Žar segir aš Umhverfisstofnun, eša sį ašili sem falinn hafi veriš rekstur nįttśruverndarsvęšis, geti įkvešiš gjald fyrir veitta žjónustu. Hann geti ennfremur įkvešiš gjald fyrir ašgang aš svęšinu, ef spjöll hafi oršiš af völdum feršamanna eša hętta sé į slķkum spjöllum.

 

Gjaldtaka er óžörf

Feršažjónustan skilaši um 27 milljöršum ķ tekjur til rķkissjóšs į sķšasta įri. Feršažjónustan aflaši ķ fyrra meiri erlends gjaldeyris en nokkur önnur atvinnugrein į Ķslandi, alls sem svarar 275 milljöršum króna. Žessir aurar hljóta aš nęgja til aš byggja upp nįttśruvernd og žjónustu viš feršamenn į vinsęlustu stöšum. 

Margir leišsögumenn hafa sem einstaklingar komiš įbendingum į framfęri viš Umhverfisstofnun. Félag leišsögumanna hefur lagt lóš į žęr vogarskįlar sömuleišis. Fyrirstaša umbótavinnu hefur veriš skortur į samningsvilja landeiganda į Geysisvęšinu.

 

Sjįlfbęrni  ķ  nśtķš og framtķš.

Leita žarf aš sanngjarnri langtķmalausn fyrir heildina. Hér žurfum viš Ķslendingar aš vanda okkur. Hönnun framkvęmda žarf aš gerast af tilhlżšilegri viršingu fyrir žeirri einstöku perlu sem Geysissvęšiš er. Aš mķnu mati er mikilvęgasta sjónarmišiš ķ sanngjarnri lausn 

-  aš tryggja verndun nįttśrunnar til framtķšar.

 

Viš eigum ekki nįttśruna,  viš höfum hana aš lįni frį komandi kynslóšum.  

 

.


Breytt borgarlandslag: ķ staš blašasala - betlarar

Mér žykir vęnt um mišborg Reykjavķkur. Ég hef starfaš ķ mišbęnum lengst af um starfsęvina og bjó lengi ķ nįmunda viš bęinn. 

Mest er skrifaš um höfušborgina okkar žegar kosningar eru ķ nįnd.  Ég ętla aš bregša śtaf žeim (ó)vana og velta upp hugleišingum. Smį tuš fylgir meš.    

Mér finnst mišbęrinn hafa breyst mjög mikiš sķšustu įrin. Fįtt til hins betra. Višhald gamalla hśsa hefur dregist į langinn og žau fengiš aš drabbast nišur. Viš höfum gleymt aš leggja rękt viš fólkiš ķ bęnum eins og ég vil kalla mišborgina og nįnasta umhverfi hennar. Žį į ég ekki ašeins viš ķbśa mišborgarinnar heldur lķka žį sem žar dvelja yfir daginn. 

Mišborgin eins og hśn er nśna tekur fyrst og fremst miš af óskum žess fólks sem stundar nęturlķfiš. Žjónustufyrirtęki eru horfin. Žęr verslanir sem enn eru til stašar eru einsleitar, selja flestar dżran varning fyrir erlenda feršamenn. Stella ķ Bankastręti stendur fyrir sķnu til aš minna okkur į gömlu kaupmennina į horninu.     

Fjölskyldufólk velur annaš en mišbęinn til aš eyša sķnum frķstundum ķ. Börn sjįst žar nęstum aldrei nema į allra sólrķkustu dögum į sumrin en žį er helst aš sjį einstaka mömmur eša pabba meš barnavagna eša kerrur. Hljómskįlagaršurinn er žar meštalinn žvķ mišur.

Į Austurvelli eru bęši rónar og betlarar. Žeir eru aušvitaš ķ fullum rétti aš vera žar eins og alls stašar annarsstašar nema aš žeir fyrrnefndu ganga örna sinna viš nęsta tiltęka runna! Hvor hópur um sig viršist hafa "eignaš" sér įkvešin götuhorn eša hśsveggi, žar sem žeir stunda išju sķna.

Ég er oršin svo hįöldruš aš ég man allt aftur til įrsins 1992 Wink 

Aušunn blašasaliŽį voru enn blašasalar į götuhornum ķ Reykjavķk. Blašasalarnir voru ķ višskiptum sem žeir sinntu fagmannlega og af dugnaši.

Žeir "eignušu" sér įkvešin svęši sem žeim žóttu vęnleg til söluįrangurs. Žeir voru męttir eldsnemma į morgnana til aš selja žeim sem voru į leiš til vinnu. Žarna stóšu žeir fram eftir degi eša žangaš til blašabunkinn var uppseldur. Yfirleitt voru žaš svo einhverjir ašrir sem męttu eftir hįdegiš til aš selja sķšdegisblöš į žeim tķma sem žau voru ennžį gefin śt į Ķslandi. Oft var žaš skólafólk.

Žaš mį vera aš ég sé hér ķ einhverjum nostalgķužönkum. Hvaš sem žvķ lķšur žį er ég ekki sįtt viš aš rónar og annaš śtigangsfólk geti gengiš žarfa sinna į Austurvelli įn žess aš lögreglan eša ašrir skipti sér af žvķ. Mišborgareftirlitsašilar ef žeir vęru til gętu sinnt mišbęnum betur en gert er nś. Žaš er mannekla hjį lögreglunni. Kannski er žarna komin višskiptahugmynd fyrir einhverja - aš selja borgarstjóranum(?) žį hugmynd aš rįša sérstaka eftirlitsašila meš lystigöršum borgarinnar. 

Meš fullri viršingu fyrir žeim sem eiga bįgt og hafa sķna veikleika varšandi įfengisneyslu og fleira, žį er žaš bara ekki sjarmerandi žrįtt fyrir bekki, falleg blóm og tré, aš setjast nišur ķ hįdeginu og njóta umhverfisins į Austurvelli žegar saušdrukkiš og mķgandi fólk stendur įlengdar viš nęsta runna.

Óli blašasali

Žessi mynd er tekin viš gatnamót Pósthśsstrętis og Austurstrętis į björtum sólskinsdegi.

Óli blašasali var eitt af andlitum mišbęjarins.

Óli Sverrir Žorvaldsson, žekktur sem Óli blašasali, stendur į apótekshorninu og bżšur vegfarendum nżjustu fréttir til kaups. Óli hóf aš selja blöš nķu įra gamall og starfaši viš blašsölu mestan sinn starfsaldur eša ķ rķflega hįlfa öld.


Mįvurinn: Jónatan, hvaš er til rįša

SķlamįvurĶ hįdeginu var ég stödd viš Reykjavķkurtjörn. Viš mér blasti mikiš breytt fuglalķf frį žvķ sem įšur var. Ęšakollurnar héldu sig til hlés śti viš hólmann į mišri Tjörninni. Sįrafįar grįgęsir voru uppi į bakkanum hjį okkur mannfólkinu. Viršulegar ķ fasi horfšu žęr yfir Tjörnina og nįnasta umhverfi hennar og sögšu fįtt.  Viš bakkan žar sem helst var mat aš hafa var URMULL af mįvum. Tjörnin er bókstaflega yfirfull af žeim! Heilu flokkarnir görgušu žar og slógust af mikilli grimmd um hvern braušbita sem féll ķ vatniš. 

viš TjörninaŽeir fulloršnu sem žarna voru meš börnin sķn völdu aš gefa brauš sjįlfir frekar en aš leyfa mįvinum aš glefsa eftir litlum höndum barna sinna.  Skynsöm smįbörnin voru dįlķtiš hrędd viš žessa hįvęru, grimmu og freku fugla  - enda full įstęša til. Wink

Annarsstašar ķ borgarlandinu er svipaš įstatt eins og viš Tjörnina. Mįvarnir eru oršnir alltof margir inn til lands. Žeir éta žį fęšu sem minni fuglar eru vanir aš hafa ašgang aš. Sennilega er fjölgun mįva vegna žess aš fęša hans ķ sjó hefur brugšist. 

Į vef Reykjavķkurborgar eru borgarbśar hvattir til aš draga śr óbeinum matargjöfum, meš tryggum frįgangi į matarleifum og meš žvķ aš draga śr braušgjöfum į Tjörninni į sumrin. Önnur rįš en žessi viršast borgaryfirvöld ekki hafa. GetLost


Lśpķnan: Skógrękt rķkisins leggst eindregiš gegn bošašri śtrżmingarherferš

Skógrękt rķkisins hefur sent umhverfisrįšherra greinargerš, žar sem eindregiš er lagst gegn bošašri śtrżmingarherferš gegn lśpķnunni. 

Jón Loftsson skógręktarstjóri: "Viš höfnum žessu öllu saman į žeim grunni sem žaš er sett fram į. [...] Grunnurinn aš žessum tillögum er sį aš lķffręšilegri fjölbreytni stafi hętta af lśpķnunni. Viš teljum žaš alrangt. Viš teljum aš gera žurfi miklu ķtarlegri śttekt og rannsóknir į lśpķnunni, įšur en menn fara af staš ķ einhverja herferš, ég tala nś ekki um einhvern eiturefnahernaš, gegn henni. Fullyrt er aš hśn vaši yfir gróiš land. Hvar gerir hśn žaš? Žaš eru ekki til neinar rannsóknir, sem byggja mį į hvort og žį hvar hśn er aš gera skaša."

Mķn tilfinning er sś aš viš Ķslendingar séum nokkuš gjörn į afdrįttarleysi. Meš eša į móti, svart eša hvķtt skal žaš vera og helst ekkert žar į milli. Viš höfum ekki tķma fyrir umręšu og kynningarstarfsemi til almennings byggša į rannsóknum. Enda höfum viš ekki heldur tķma til aš rannsaka! Žetta hefur sżnt sig ķ fleiri mįlefnum en žegar vinkona mķn Lśpķnan į ķ hlut..., ég nefni sem dęmi ESB!

Ég vil benda lesendum į vandaša grein Ólafs Stephensen (ef žiš hafiš misst af henni) sem hann birti fyrir nokkru, "Bótanķskt śtlendingahatur".   Greinin fylgir hér:

Sömuleišis hefur bloggvinur minn og leshringsfélagi Įgśst H. Bjarnason skrifaš mjög athyglisverša umfjöllun į bloggsķšu sinni um Lśpķnuna (sjį hér og hér). 


Jįkvęš afleišing kreppunnar

arnarfjöršurOlķuhreinsistöš ķ Arnarfirši ķ bišstöšu

Fįtt er svo meš öllu illt.  Jafnvel kreppan getur leitt af sér eitthvaš gott.  Vegna hennar er framkvęmdum viš olķuhreinsistöš ķ Arnarfirši frestaš um óįkvešinn tķma!  Arnarfjordur_1

Óvissa sem hefur skapast vegna heimskreppunnar slęr į fyrirętlanir rśssneska stórfyrirtękisins sem hefur tekiš aš sér framkvęmdirnar. Vonandi veršur sį "frestur" sem lengstur.

Arnarfjordur_2Žaš vęru nįttśruspjöll aš koma olķuhreinsistöšinni fyrir ķ einum fallegasta firši į vestfjöršum.

Stanslausar feršir flutningaskipa vęru naušsynlegur fylgifiskur stöšvarinnar. 

Fullkomlega óįsęttanleg mengunarslysahętta vęri žvķ af starfsemi stöšvarinnar, stašsettri inni ķ firši žar sem vešravķti śthafsins eru skammt undan og flutningaskipin į ferš fullhlašin į öllum įrstķmum.

 


mbl.is Olķuhreinsistöš ķ biš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Höfundur

Marta B Helgadóttir
Marta B Helgadóttir

Höfundur er bókaormur, leiðsögumaður og verkefnastjóri. 

martahelga@gmail.com

Til að skoða það efni sem viðkemur Leshringnum: skoðið færsluflokkinn "bækur" hér neðarlega vinstramegin á síðunni.

Bloggfærslum sem ekki tengjast Leshringnum er stundum fargað eftir síðasta söludag.  

Ath.: Nafnlausir bloggarar eru ekki velkomnir á síðunni. Álit þeirra sem ekki tjá sig undir eigin nafni er ekki áhugavert. 

Þegar vindar blása byggja sumir skjólvegg en aðrir vindmyllur.

Bękur

Lesefni ķ Leshringnum

  • Herman Koch : Kvöldveršurinn
    Bókaspjall 20.feb.2011
  • Mary Ann Schaffer: Bókmennta og kartöflubökufélagiš
    Bókaspjall 9jan2011
  • Lene Kaaberbol og Agnete Friis: Barniš ķ feršatöskunni
    Bókaspjall 28nóv2010
  • Kajsa Ingemarsson: Sķtrónur og saffran
    Bókaspjall 31okt2010
  • Jón Kalmann Stefįnsson: Harmur englanna
    Bókaspjall 28.mars
  • Paul Auster : Lokaš herbergi
    bókaspjall 21.febrśar
  • Anne B Radge : Berlķnaraspirnar
    Spjalldagur 17.jan
  • Mark Haddon : Furšulegt Hįttarlag hunds um nótt
    Bókaspjall 6.desember 2009
  • Sue Monk Kidd : Leyndardómur bżflugnanna
    Bókaspjall 8.nóvember 2009
  • Ólafur Gunnarsson: Dimmar rósir
    bókaspjall 24.maķ 2009
  • Einar Kįrason: Ofsi
    bókaspjall 26.aprķl 2009
  • Gušrśn Eva Mķnervudóttir : Skaparinn
    Bókaspjall 29.mars 2009
  • Aušur Jónsdóttir : Vetrarsól
    Spjalldagur 22.feb 2009
  • Oscar Wilde : Myndin af Dorian Gray
    Spjalldagur 18.janśar 2009
  • Liza Marklund: Lķfstķš
    Spjalldagur 14.desember 2008
  • Jeanette Walls : Glerkastalinn
    Spjalldagur 16.nóvember 2008
  • Kristķn Marja Baldursdóttir : Óreiša į striga
    spjalldagur 12.október 2008
  • Kristķn Marja Baldursdóttir : Karķtas įn titils
    Spjalldagur 14.sept 2008
  • Yrsa Siguršardóttir : Aska
    Spjalldagur 17.įgśst 2008
  • Jóhanna Kristjónsdóttir : Arabķukonur
    Spjalldagur 13.jślķ 2008
  • Khaled Husseini: Žśsund bjartar sólir
    Spjalldagur 15.jśnķ 2008
  • Khaled Hosseini: Flugdrekahlauparinn
    spjalldagur 18.maķ 2008
  • Hrafn Jökulsson : Žar sem vegurinn endar
    spjalldagur 13.aprķl 2008
  • Jón Kalman Stefįnsson : Himnarķki og helvķti
    spjalldagur 9.mars 2008
  • Marina Lewycka: Stutt įgrip af sögu traktorsins į śkraķnsku
    spjalldagur 10.febrśar 2008
  • Pįll Rśnar Elķsson og Bįršur Jónsson: Breišavķkurdrengur
    spjalldagur 6.janśar 2008
  • Vikas Swarup: Viltu vinna milljarš
    spjalldagur 25.nóvember 2007
  • Bragi Ólafsson: Sendiherrann
    spjalldagur 4.nóvember 2007
  • Žorvaldur Žorsteinsson : Viš fótskör meistarans
    spjalldagur 30.september 2007
  • Milan Kundera: Lķfiš er annarsstašar
    spjalldagur 16.september 2007

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband